|
|
 |
Sigita Lesinskienė
Vaikų ir paauglių psichiatrė
|
|
Pagrindinis bendravimo su vaiku principas – reikia sukurti jam saugią, įdomią aplinką ir tiesiog džiaugtis. Pirmaisiais gyvenimo metais labai svarbu perteikti, suformuoti vaikui bazinį saugumo, pasitikėjimo, besąlyginio priėmimo, meilės jausmą ir patyrimą, kuris kaip tvirtas pagrindas toliau kiekvieną iš mūsų lydi per gyvenimą.
Kiekvienas vaikas į klausimą „Kaip supranti, kad esi mylimas?“ atsakytų, minėdamas vis kitus dalykus. Meilės išraiškos ir suvokimo būdų yra daug, ir kiekvienam vaikui jų derinys yra savitas. Svarbu, kad tėvai juos suprastų, o tuomet lanksčiai, individualiai, kūrybingai ir žaismingai taikytų kasdien.
EKSPERTO PUSLAPIS
|
 |
Odeta Kinčinienė
Pediatrė, kardiologė
|
|
Geriausia priemonė, padedanti vystytis vaiko smegenims yra visapusiškas bendravimas su suaugusiaisiais, bendra veikla ir darbai-darbeliai su šeima.
Daugybė žmonių, paklausti apie vaikystės patirtį, pasakytų, kad daugiausia bendravimo įgūdžių jie įgijo būdami su seneliais, kurie jiems galėjo skirti laiko ir kurie turėjo kantrybės. Tad jei tik dar yra galimybių, vežkite vaikus pas senelius, o tėvai, kad ir kaip būdami užimti, turi taip pat rasti laiko bendroms veikloms su savo vaikais.
Negalime visiškai sumenkinti ir šiuolaikinių informacinių technologijų, nes jos taip pat lavina vaiką: gerina smulkiąją pirštų moto EKSPERTO PUSLAPIS
|
 |
Kristina Jurevičiūtė
Logopedė, knygos „Mama, tėti, padėk man kalbėti“ autorė
|
|
Nuo vaiko gimimo itin svarbu, kad tėveliai kalbėtųsi su savo vaiku, skleistų jam įvairius garsus, dainuotų lopšines, skaitytų ar sektų pasakas, pasakotų, ką jie veikia, kaip praleidžia dieną. Vaikui augant reikia jam leisti kuo daugiau ir laisviau judėti, liesti, imti artimiausioje aplinkoje esamus daiktus ir žaisti su jo amžiui tinkamais žaislais, kurie lavintų jų motorinius, klausos ir kalbos įgūdžius. Visa tai padės deramus pagrindus sklandžiai vaiko kalbos raidai. EKSPERTO PUSLAPIS
|
 |
Jūratė Bortkevičienė
Psichologė, edukologė, 3 vaikų mama
|
|
Man svarbiausia – pokalbiai ir žaidimai su vaikais. Nesugriaunama mūsų šeimos tradicija – bendra vakarienė, kuomet pasikalbame apie prabėgusią dieną: ką nuveikėme, patyrėme, kokie kiekvieno lūkesčiai. Visų šeimos narių norus išklausome, tačiau nebūtinai juos pildome – manau, kad vaikams būtinos aiškios ribos.
Labai mėgstame eiti į spektaklius, taip pat juos kuriame ir vaidiname namuose. Mėgstamiausias – „Geltonų plytų kelias“ . Jame visi šeimos nariai turi savo vaidmenis. Kiekvieną vakarą skaitome knygutes ir būtinai aptariame, ką supratome, kaip jaučiasi personažai. Tuomet padėkojame Dievui už gražią dienelę ir papr EKSPERTO PUSLAPIS
|
 |
Austėja Landsbergienė
Edukologė, 4 vaikų mama
|
|
Geriausia lavinimo priemonė 2–6 metų vaikui yra suaugęs žmogus. Ypač toks, kuris supranta, kokios veiklos vaikui yra tinkamos.
Sąmoningi, vaiko ugdymu besidomintys tėvai šiuo metu gali rasti nemažai įvairių edukacijos priemonių. Jiems taip pat gali padėti ir įvairios ekspertų (mokytojų, psichologų, logopedų ir pan.) komandos. Šie specialistai atlieka tyrimus, stebi, kokiomis sąlygomis vaikas sparčiausiai tobulėja ir teikia rekomendacijas. XXI amžiuje vaikui rekomenduojamas kuo platesnis edukacinių priemonių asortimentas, nes jeigu mes naudosime tik vieną priemonę, vaiko ugdymas bus ribotas. Kiekviena edukacijos priemonė yra puikus papildomas įrankis, padedantis vaiku EKSPERTO PUSLAPIS
|
 |
Vaidotas Urbonas
Gastroenterologas, vaikų mitybos specialistas
|
|
Tai, kaip maitinamas augantis 2–6 metų amžiaus vaikas, užprogramuoja viso jo gyvenimo mitybos įpročius. Čia tiktų posakis: „Lenk medį, kol jaunas“. Seno medžio jau nepalenksi, nebesuformuosi. Tas pats ir su mityba: jeigu įpratinsite vaiką sveikai gyventi, jo pasąmonėje bus užprogramuota reikiama gyvensenos samprata. Žinoma, iš pradžių vaikas sveikai gyvens tol, kol bus prižiūrimas. Vėliau, tapęs paaugliu, galbūt pakryps į šoną, įprastų mitybos principų nesilaikys. Tačiau jis jau turės sveiką pamatą – prie kurio galų gale vis tiek sugrįš. EKSPERTO PUSLAPIS
|
 |
Jovita Starkutė
Šiaurės licėjaus direktorė
|
|
Vaikai auga ir formuojasi ne neutralioje aplinkoje. Pagrindinę ir didžiausią įtaką jiems daro šeima, pedagogai, visa ugdymo įstaigos bendruomenė, bei, žinoma, kita aplinka, kurioje leidžiamas laikas. Sėkmingos ateities garantu tampa nebe puikiai išlaikyti testai, egzaminai, o stipri asmenybė, gebanti prisitaikyti bei komunikuoti sparčiai kintančioje aplinkoje. Pirmas žingsnis vaikų ugdymo pokyčių kelyje – suvokimas, jog akademiniai rezultatai dar ne viskas, ir vaikus mes ruošiame gyvenimui, o ne egzaminams. Antras – ateities prognozių bei poreikių įvertinimas ir atliepimas ugdant vaikus. Taigi, greta akademinių rezultatų lygiavertiškai turi būti ugdomos ir vaikų asmenybės bei bendrieji gebėjimai. Ir čia labai svarbus ne tik mokykl EKSPERTO PUSLAPIS
|
 |
Živilė Mikailienė
Istorikė, keliautoja, istorijos knygelių vaikams autorė, 2 vaikų mama
|
|
Vaikams būtina kalbėti apie Lietuvos istoriją. Tačiau pirmiausiai mes patys, tėveliai, turime suvokti jos reikšmę, o tuomet jau galėsime perduoti žinias ir patirtis savo vaikams. Ir nebūtinai tai turime daryti dirbtinai, tik valstybinių švenčių ar kitų ypatingų progų metu. Kartais pakanka kelių vaikų amžiui tinkamai parinktų nenuobodžių istorinių pavyzdžių ar šeimos istorijos epizodų, kurie sužadintų vaikų jausmus bei fantaziją. Susitapatindamas su praeities įvykiais ar herojais, vaikas tarsi pats išgyvena istoriją. Istorijos daug ir kasdienybėje, tereikia ją atrasti. Juk ne tik praeities įvykiai ar didžios asmenybės yra svarbus meilės Tėvynei šaltinis. Ne mažiau reikšminga yra ir dabartis: pagarba ir meilė ar EKSPERTO PUSLAPIS
|
|
arba
