Man gražu, kai vaikas auga su gyvūnu. Mūsų šeimai Uoga – didelis džiaugsmas. Mėgstame keliauti po Lietuvą, ilsėtis prie Baltijos jūros. Žinoma, visada galima tikėtis didesnio komforto, bet gyvenime – kaip „Mažajame prince“: jei su kažkuo susibičiuliauji, tampi už jį amžinai atsakingas. 

Eva ir Vytautas Rumšai, auginantys ketverių metukų dukrelę Adelę, šypsosi pasakodami, kad mišrūnų kalytė Uoga buvo pirmoji šeimos repeticija, parodžiusi, kaip jiedviem seksis rūpintis mažesniu ir silpnesniu padarėliu.

„Uogą pasiėmėme iš prieglaudos Klaipėdoje ir taip jai dovanojome du gyvenimus, mat netrukus po to prieglauda ir daug joje buvusių gyvūnų sudegė..., – prisimena „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorė Eva Saikovska. – Šuns namuose iniciatorė buvau aš, nes esu užaugusi su šunimi.“ 

Kai laukiausi Adelės, šiek tiek nerimavome, kaip šuo sutars su kūdikiu, mat Uoga buvo atsargi su vaikais. Tačiau Vytautas, kuris mėgsta į reikalą įsigilinti iš esmės, surinko informaciją ir patarimus, tad turėjome netgi ritualą, kaip į namus turi sugrįžti kūdikis, kad nekiltų konfliktas. Viskas buvo gerai, mezgėsi graži Adelės ir Uogos draugystė. 

„Dukra šunį valgydina, girdo, šukuoja, kartu vedame Uogą į lauką. Man smagu matyti, kad Adelė jau moka rūpintis, stebėti šuns emocijas, kūno kalbą – tikiu, kad bendravimas su šuniu jai padeda giliau pažinti ir žmones. Man gražu, kai vaikas auga su gyvūnu. Mūsų šeimai Uoga – didelis džiaugsmas. Mėgstame keliauti po Lietuvą, ilsėtis prie Baltijos jūros. Žinoma, visada galima tikėtis didesnio komforto, bet gyvenime – kaip „Mažajame prince“: jei su kažkuo susibičiuliauji, tampi už jį amžinai atsakingas“, –  sako „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorė.